Žarnyno disbiozė: pagrindinės priežastys ir būdai kaip jos išvengti

Kas yra mikrobiota?

Žmogaus mikrobiota – vieninga ekosistema, kurią sudaro mikroorganizmų visuma. Mikrobiota pastaruoju metu yra mokslininkų tyrinėjimo objektas. Vis daugiau sužinoma šia tema, taip pat atliekami moksliniai tyrinėjimai, rengiamos publikacijos visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jau žinoma apie žmogaus žarnyno mikrobiotos ir imuninės sistemos ryšius (Gaboriau-Routhiau, Cerf-Bensussan. Microbiote intestinal et développement du système immunitaire 2016. Med Sci (Paris). 32(11): 961–967.; Caminero A, Meisel M, Jabri B, et al. Mechanisms by which gut microorganisms influence food sensitivities. Nat Rev Gastroenterol Hepatol. 2019;16(1):7‐18 ir kiti). Pastaruoju metu mokslininkai tyrinėja netgi skausmingų menstruacijų reiškinį ir ryšį tarp skausmingų menstracijų ir makšties mikrobiotos balanso (Chen CX, Carpenter JS, Gao X, et al. Associations Between Dysmenorrhea Symptom-Based Phenotypes and Vaginal Microbiome: A Pilot Study [published online ahead of print, 2021 Mar 13]. Nurs Res. 2021 ir kiti).

Nustatyta, kad žmogaus kūnas yra visa vieningai veikianti mikrobiotos ekosistema. Tai visas mikroorganizmų tinklas, kuris gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Nors 70 proc. mikroorganizmų yra žarnyne, mikroorganizmų tinklas (mikrobiota) yra ant odos, burnoje, plaučiuose ar lytiniuose organuose… Ir visos žmogaus mikrobiotos yra susiję tarpusavyje.

Žarnyno mikrobiotos įtaka bendrai sveikatai

Kaip minėta, apie 70 proc. sveikatos ir žmogaus savijautos „slypi“ žarnyne. Amerikiečių paleomitybos ir sveikos gyvensenos žinovai ir mokytojai Dallas ir Melissa Hartwig, trisdešimties dienų visavertės mitybos programos (Whole30) kūrėjai, padėję atgauti sveikatą milijonams žmonių visame pasaulyje, savo knygoje „Viskas prasideda nuo mitybos“ išsamiai analizuoja žarnyno įtaką bendrai organizmo būklei, savijautai, ligų išsivystymui. Autorių teigimu, 70–80 proc. mūsų imuninės sistemos randasi žarnyne. Tad imuninė sistema žarnos sieneles sutvirtina imuninėmis ląstelėmis, kurios aptinka ir sunaikina kenksmingus mikroorganizmus, besistengiančius prasiskverbti į mūsų žarnyną, o tada – į kraują. Visi „blogiukai“, kuriems pavyksta patekti pro šias imunines ląsteles į kraują, turi prasiskverbti ir į kepenis, kurioms apsaugoti organizmas turi dar daugiau gynybinių ląstelių. Jeigu šiems „blogiukams“ vis dėlto pavyksta prasiskverbti per šiuos gynybinius įtvirtinimus ir užkrėsti kitus audinius, tuomet įsitraukia viso organizmo apsauginė sistema.

Literatūroje netgi aptinkamas terminas „skylėtas žarnynas“. (G. Enders, Žarnyno žavumynai, 2016). Skylėtu žarnynu dažniausiai vadinamas padidėjęs žarnyno pralaidumas, kai žarnos gleivinė tampa pralaidi, todėl plonoji žarna nebegali atlikti visų savo funkcijų. Todėl kai kurios bakterijos, nesuvirškintas maistas, toksinai gali laisvai patekti į kraują ir sukelti imuninį atsaką. Štai taip skylėto žarnyno sindromas susijęs su imuninės sistemos ligomis ir sutrikimais.

Žarnyno mikrobiotos sudėtis ir jos disbalansas

Žarnyno mikrobiotą sudaro iki 1000 bakterijų rūšių. Bendra mikroorganizmų masė yra apie 2 kg, ir apie 95 proc. jų yra virškinimo sistemoje. Kiekvieno žmogaus žarnyne gyvena panašūs, žmogui būdingi mikroorganizmai, tačiau kiekvienas mūsų yra unikalus, ir kiekvieno mikrobiota yra skirtinga. Ji visiškai susiformuoja apie 7 gyvenimo metus ir priklauso nuo gimimo būdo, mitybos vaikystėje ir vėliau, persirgtų ligų, vaistų, o ypač antibiotikų vartojimo ir kitų veiksnių. Suaugusio sveiko žmogaus mikrobiota yra labiausia išsivysčiusi, bet su amžiumi regresuoja.

Normalios žarnyno sudėties ir savybių (mikrobiotos) išsiderinimas vadinamas žarnyno disbioze. Disbiozė gali išsivystyti dėl daugelio dalykų. Įtakos tam turi aplinkos sąlygos, rūkymas, pesticidai, higienos priemonės. Tačiau didžiausią įtaką daro maistas, stresas, ligos, vaistų vartojimas (antibiotikų, priešvėžinių, mažinančių skrandžio rūgštingumą, aspirino ir kt.), įvairios operacijos. Disbiozę taip pat gali sukelti viduriavimas, nes suaktyvėjus žarnyno motorikai, žmogus dažniau tuštinasi, todėl dalis mikrobiotos pašalinama iš žarnyno. Šiuo metu pripažįstama, kad du svarbiausi veiksniai sukeliantys disbiozę yra antibiotikų vartojimas ir viduriavimas.

Viduriuojant ar vartojant antibiotikus keičiasi kokybinė ir kiekybinė žarnyno mikrobiotos sudėtis – įsivyrauja patogeninės bakterijos, todėl nukenčia organizmo apsauginė imuninė funkcija ir sutrinka virškinimas.

Kiek laiko gali varginti disbiozė?

Nesiimant jokių priemonių disbiozei pašalinti, ji gali varginti ilgai. Užsitęsusi disbiozė gali sukelti įvairias ligas. Gana dažnai negydomos disbiozės pasekmė yra nuolatinės peršalimo ligos, nes dėl žarnyno mikrobiotos disbalanso silpnėja imunitetas. Sergant peršalimo ligomis neretai be gydytojo nurodymų vartojami antibiotikai. Tai, savo ruožtu, dar pablogina žarnyno mikrobiotos būklę. Be to, disbiozės negydant, žarnyne sutrinka maistinių medžiagų (mikro- ir makroelementų, vitaminų, kt.) pasisavinimas, todėl gali blogėti savijauta, nuotaika, mažėti darbingumas, fizinis pajėgumas, padidėti nervingumas, slinkti plaukai, deformuotis nagai.

Kaip apsisaugoti nuo disbiozės arba ją gydyti?

Kad žarnyno mikrobiota nesutriktų, svarbu puoselėti sveiką gyvenimo būdą:

• stengtis, kad mityba būtų racionali ir subalansuota;
• užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą;
• stiprinti imunitetą, grūdintis;
• darbo/poilsio/miego režimas taip pat turi būti subalansuotas;
• vengti streso, nervinės įtampos.

Labai svarbu neužsiimti savigyda antibiotikais ar kitais vaistais.

Siekiant pašalinti disbiozę, būtina atkurti natūralios žarnyno mikrobiotos balansą. Žarnyno mikrobiotos normalizavimosi procesą gali paskatinti ir probiotikai.

Probiotikas mieliagrybis (Saccharomyces boulardii CNCM I-745, vaistinėse randamas Enterol pavadinimu) vartojamas kaip pagalbinė priemonė ūminiam viduriavimui gydyti. Jeigu per 2 dienas savijauta nepagerėja arba net pablogėja (išmatose būna kraujo pėdsakų ar pakyla temperatūra), rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Prieš vartojant vaistą rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Probiotikas mieliagrybis (Saccharomyces boulardii CNCM I-745) nepakeičia natūralios žarnyno mikrobiotos, bet padeda ją atkurti (More M., Swidsinski A. Cliin. Exp. Gastroenterol 2015).

Atminkite, rūpinimasis sveika mikrobiota yra nuolatinis nenutrūkstamas procesas.

Vaisto pakuotės lapelį galite rasti čia >>>

Reklamos parengimo data: 2022.09.08 ID 106136904

Reklamą parengė farmacijos kompanija UAB „Biocodex“