Ne tik švenčių metu: kiek ilgai galima laikyti ir valgyti pagamintą maistą?

Geriausia maisto gaminti tiek, kiek jo iš karto suvalgysite. Tačiau tai ne visada pavyksta. Be to, dėl didelio užimtumo ar nenoro kasdien praleisti daug laiko virtuvėje šeimininkės neretai pagamina maisto kelioms dienoms. Kokia tokio maisto nauda? Kaip tinkamai jį laikyti?

Kaip laikyti atsargas?

Netrukus įžengsime į trečiuosius kovos su pandemija metus. Pandemija įvairiapusiškai paveikė mūsų gyvenimą, pavyzdžiui, privertė pakeisti pirkimo įpročius. Šiandien daugelis mūsų į parduotuvę užsuka rečiau, o maisto produktų perka daugiau, kaupia jo atsargas. Ką turėtume žinoti apie atsargų laikymą?

Visų pirma, geriausia nepirkti daug greitai gendančių produktų. Kita vertus, tinkamas jų laikymas gali padėti ilgiau išlaikyti juos sveikus, išsaugoti gerąsias savybes. Taigi, greičiausiai gendančius produktus reikėtų laikyti šalčiausiose, arčiausiai šaldiklio esančiose šaldytuvo lentynose. Svarbu žinoti, kad skirtingi vaisiai ir daržovės gali pagreitinti vieni kitų puvimą. Todėl geriau juos sudėti į atskirus indus ir padėti į skirtingas lentynas. Svarbu atsižvelgti ne tik į tinkamumo laiką, nurodytą ant pieno produktų pakuotės, bet ir į laiką, praėjusį nuo pakuotės atidarymo. Daugelį pieno produktų galima vartoti ne ilgiau kaip 24 valandas po pakuotės atidarymo.

Labai greitai genda žuvis. Todėl ji turėtų būti išskrosta kuo greičiau, reikia vengti ją laikyti maišelyje šaldytuve. Tačiau nereikėtų skubėti nuvalyti žvynų, atskirti odos, nes tai leidžia ilgiau – iki 48 val. – išlaikyti žuvį nesugedusią. Mėsą galima laikyti ilgiau, jei ji nepjaustyta, atskirta nuo kaulo (iki 5 dienų). Tačiau maltą mėsą reikėtų suvartoti per 8 valandas.

Reikėtų nepamiršti, kad apdoroto ar vartoti paruošto maisto negalima laikyti šalia žalios mėsos, daržovių ar kiaušinių, nes nuo užterštų produktų mikroorganizmai gali patekti ant sveikų.

Kokia vakarykščio maisto nauda?

Specialistai pataria valgyti šviežiai paruoštą maistą, nes vėliau jis praranda savo naudingąsias savybes, mažėja jo vertė, jis pradeda lėtai gesti, nors ir teigiama, kad namie paruoštas maistas gali būti laikomas iki 72 val.

Reikėtų žinoti, kad greitai genda daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu, visi maisto patiekalai, pagardinti majonezu ar grietine, žuvies patiekalai. Penkioms dienoms į priekį gaminti gal ir patogu, bet šildytas maistas, ypač daug kartų, praranda savo maistines savybes, suyra vitaminai, netgi gali kilti pavojus apsinuodyti.

Netinkamai nuplaunami ar paruošti produktai – užkrato šaltinis

Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti su muilu ir vandeniu, todėl svarbu nepamiršti plauti rankų ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš ruošiant maistą, bet ir jį gaminant. Taip pat patariama kuo dažniau valyti virtuvės stalų ir pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar paruoštus produktus turėtume pjaustyti ant atskirų lentelių. Be to, svarbu nepamiršti nuolat dezinfekuoti kempinėles ir šluostes.

Vaisius, daržoves, kiaušinius visuomet reikėtų kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Vaisius netgi rekomenduojama palaikyti vandenyje su citrina, nes jie būna apdoroti cheminėmis medžiagomis nuo puvimo, gedimo. Mėsos, vištienos plauti nerekomenduojama, nes, ją plaunant, galima paskleisti užkratą po visą virtuvę: jo gali likti kriauklėje, ant stalviršio ir t.t. Juolab kad, įdėjus į puodą, aukštoje temperatūroje bakterijos žus. Taip pat svarbu, kad gaminamas patiekalas, ypač mėsa, paukštiena, būtų gerai išvirta, iškepta. Tuo įsitikinti galima, jeigu iš mėsos išsiskiria skaidrios, bespalvės sultys. Patariama gaminimo metu pasiekti ne žemesnę kaip 68 °C temperatūrą patiekalo viduje, o sriubas, troškinius kaitinti iki 70 °C temperatūros.

Valgant vakarykštį maistą kyla rizika apsinuodyti

Net trumpam palikus iš šaldytuvo išimtą maistą yra rizika, kad ims daugintis bakterijos. Žarnyno infekcijas sukeliančios bakterijos ypač sparčiai dauginasi maisto produktuose, kai temperatūra yra aukštesnė nei 10 °C. Todėl nepatariama valgyti kelias valandas ant stalo stovėjusio maisto, nes jis gali tapti apsinuodijimo priežastimi.

Maisto sukeltas viduriavimas – dažnas mūsų visuomenėje

Apsinuodijantys maistu pacientai sudaro gana didelę grupę, ypač dažnai kenčia vaikai. Apsinuodyti galima maistu, kuris užterštas bakterijomis, virusais, parazitais, cheminėmis medžiagomis, turi nuodingųjų medžiagų. Vienos dažniausių apsinuodijimo priežasčių – netinkamai paruošta mėsa, blogai nuplauti vaisiai ir daržovės, ypač auginami ekologiniuose ūkiuose ir tręšiami organinėmis trąšomis, žalias pienas. Bet koks pasenęs maistas gali būti nuodas.

Jeigu maistas yra senas, bet jame nėra bakterijų, ligos sukėlėjų, apsinuodijimas gali būti lengvesnis. Tuomet gali varginti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tačiau organizmo užkrėtimo nebus. Infekcinis apsinuodijimas daug sudėtingesnis ir pavojingesnis, nes į organizmą patenka ligos sukėlėjai (virusai, bakterijos, pirmuonys ir kt.).

Ką daryti viduriuojant?

Jei ligonis jaučiasi gana gerai, jam gydyti gali pakakti gausaus skysčių vartojimo, taip pat žarnyno mikrobiotą padeda atkurti probiotikai. Kreiptis pagalbos į gydytojus reikia, kai viduriavimas tęsiasi daugiau nei tris dienas, yra pastebimi dehidratacijos požymiai: išsausėjusios lūpos ir burna, sumažėjęs šlapimo kiekis, troškulys, apatija, didelis nuovargis. Taip pat verta sunerimti pakilus kūno temperatūrai, jaučiant stiprius pilvo skausmus, išmatose pastebėjus gleivių ar kraujo priemaišų. Viduriavimas pavojingesnis vaikams ar pagyvenusiems, nusilpusiems žmonėms.

Viduriuojant kinta žarnyno mikrobiota – joje sumažėja gerųjų bakterijų kiekis, nukenčia organizmo apsauginė imuninė funkcija, sutrinka virškinimas. Todėl, norint atkurti mikrobiotą, palengvinti viduriavimo simptomus ar net sustabdyti viduriavimą, patariama vartoti probiotikų.

Probiotikas gali būti bakterijos ar mieliagrybis (Saccharomyces boulardii CNCM I-745®). Veikdamas žarnyne, Saccharomyces boulardii CNCM I-745® pasižymi antitoksiniu, patogeninius mikroorganizmus slopinančiu poveikiu. Žarnų gleivinės gaurelių lygmeniu Saccharomyces boulardii CNCM I‑745® pasižymi audinių mitybą reguliuojančiu (trofiniu), fermentų aktyvumą didinančiu ir virškinamojo trakto imunitetą stiprinančiu poveikiu. Visi šie mechanizmai yra svarbūs viduriavimo atvejais. Norint sumažinti viduriavimo simptomus, mieliagrybio reikėtų vartoti iki viduriavimo simptomų pabaigos. Saccharomyces boulardii CNCM I-745® nekolonizuoja žarnyno, nutraukus vartojimą, išmatose jo nelieka po kelių dienų.

Enterol 250 mg milteliai geriamajai suspensijai. Enterol 250 mg kietosios kapsulės

Saccharomyces boulardii CNCM I-745.

Nereceptinis vaistas.

Enterol vartojamas kaip pagalbinė priemonė ūminiam viduriavimui gydyti kartu su kitais vaistais nuo viduriavimo. Kapsules nuryti užgeriant gurkšniu vandens arba atidarytos kapsulės turinį supilti į nedidelį kiekį saldinto gėrimo arba į maistą. Miltelių geriamajai suspensijai paketėlio turinį supilti į nedidelį kiekį vandens ar saldinto gėrimo, sumaišyti ir išgerti. Miltelius taip pat galima maišyti su maistu. Vaisto vartoti dar kelias paras, pasibaigus viduriavimo simptomams. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.

Reklamos teksto parengimo data: 2022.02.28 <ID96438563>

Reklamą parengė farmacijos kompanija UAB „Biocodex“