Kaip įvertinti, ar iš tiesų viduriuojama?

Kaip atskirti, kada iš tiesų viduriuojama?

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą, viduriavimas – tai dažnesnis nei įprasta tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Kai viduriuoja vaikas,  svarbu tampa ne tik tuštinimosi dažnumas, bet ir išmatų tūris, kuris viduriuojant padidėja. 

Jeigu suaugęs asmuo, išgėręs per daug magnio papildų ar užvalgęs daugiau vidurius laisvinančio maisto, vieną ar du kartus pasituština dažniau ir skystos konsistencijos išmatomis, paprastai tai nebūna susiję su liga ir nesukelia didelių sveikatos sutrikimų.

Viduriavimas gali būti lėtinis, sukeltas tam tikrų lėtinių ligų, ir ūminis, pasireiškiantis staiga. Ūminį viduriavimą dažniausiai sukelia infekcijos (virusai, bakterijos). Šaltuoju sezono metu viduriavimą dažnai sukelia rotavirusas, šiltuoju – bakterijos, pvz., salmonelės.

Kas vyksta organizme viduriuojant?

Yra 4 skirtingi viduriavimo mechanizmai. Pirmas, sukeltas dirgliosios žarnos sindromo, kai pagreitėja žarnyno turinio judėjimas. Antras – kai dėl ligų (Krono, opinio kolito, kt.) žarnyne vyksta ne vandens ir maisto medžiagų įsiurbimas, o, priešingai – vanduo kartu su elektrolitais išskiriamas į žarnų ertmę. Trečias – kai dėl įvairių priežasčių nepasisavintas maistas patenka į storąjį žarnyną. Ketvirtas ir dažniausias – sukeltas įvairių infekcijų.

Kodėl viduriuoti pavojinga?

Viduriuojat netenkama skysčių, sutrikdomas elektrolitų balansas. Ypač tai pavojinga vaikams, nes jie greitai netenka skysčių. Viduriavimas taip pat pavojingas sergant lėtinėmis ligomis, po operacijų, sergantiems onkologinėmis ligomis ir vyresniems asmenims.

Kaip organizmui padėti?

Svarbu žinoti, kad viduriuojant būtina gerti daug skysčių, elektrolitų tirpalų, taip pat rekomenduojama vartoti probiotikų (pvz., mieliagrybio), kurie sutrumpina viduriavimo laiką. Mieliagrybiui priskiriamos šios unikalios savybės:

  • natūraliai atsparus antibiotikams;
  • atsparus skrandžio rūgštims;
  • neperduoda atsparumo antibiotikams;
  • nekeičia normalios žarnyno mikrobiotos ir nekolonizuoja žarnyno (pats pasišalina iš žarnyno per keletą dienų).

 

Saccharomyces boulardii CNCM I-745® yra mieliagrybis, kuris stimuliuoja enterocitų brandą ir atsinaujinimą. Taip atkuriama reikalingų fermentų disacharidazių gamyba ir stimuliuojamas jų aktyvumas. Žarnyne sumažėja vandens kiekis, atkuriamas elektrolitų balansas, dėlto mažėja viduriavimas.

Kaip suprasti, kad būklė pavojinga?

Viduriuojantis žmogus turėtų stebėti, ar:

  • vargina didelis silpnumas;
  • nepavyksta gerti skysčių;
  • vemiama;
  • retai šlapinamasi;
  • būklė negerėja;
  • karščiuojama.

Šie požymiai rodo, kad būtina kreiptis į gydytojus.

Ką svarbaus turėtume žinoti apie viduriavimą?

  • Nepraleisti pavojingų požymių.
  • Gerti daug skysčių: daug reiškia, kad prie įprastos dienos normos reikia pridėti papildomai tiek, kiek pasišalina viduriuojant. Tai itin svarbu vaikams.
  • Rekomenduojama vartoti probiotikų (pvz., mieliagrybio).

 

Reklamos teksto parengimo data: 2022.05.30 <ID 100683591>

Reklamą parengė farmacijos kompanija UAB „Biocodex“

Pasidalinti šiuo straipsniu: