Ką turime žinoti apie ūminį viduriavimą?

Su ūminiu viduriavimu susiduriama dažniausiai, jo sukėlėjai yra įvairios žarnų infekcijos – virusai, bakterijos arba parazitai.

Dažniausiai (apie 80 proc. atvejų) viduriavimą sukelia virusai, pavyzdžiui, roto virusas, kuris, patekęs į žmogaus virškinamąjį traktą, išskiria toksinus, sukelia rotavirusinį enteritą. Roto viruso toksinai lemia padidėjusį žarnyno skysčių išsiskyrimą, todėl padažnėja tuštinimasis.

Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija (RVI) registruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.

 

Rotavirusinė infekcija (RVI) paplitusi visame pasaulyje

 

Didesnis sergamumas ir mirštamumas registruojamas besivystančiose šalyse.

Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.

Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 – 35 mėnesių kūdikiai ir vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys gali sirgti ir pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis arba be klinikinių ligos požymių.

Lietuvoje didžiausi sergamumo RVI rodikliai yra iki 2 metų amžiaus vaikų grupėje, vyresni vaikai ir suaugusieji asmenys serga žymiai rečiau.

Ligos sukėlėjas. Infekciją sukelia roto formos virusai – rotavirusai. Jie santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4° – 20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, virinant.

Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 – 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

 

Kaip užsikrečiama?

 

Pagrindinis RVI šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos.

Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis RVI plitimo būdas – fekalinis – oralinis. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.

RVI galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo  gamintas virusais užterštomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.

Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena.

Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, užsikrėsti ir susirgti RVI jie gali keletą kartų.

 

Pirmieji ligos požymiai

 

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 24 – 72 valandoms po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos. Dažnesnės – vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai. 

Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau, nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. 

Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja.

Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki  3 – 4 dienų.  Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu.

 

Reklamos teksto parengimo data: 2022.05.30 <ID 100683590>

Reklamą parengė farmacijos kompanija UAB „Biocodex“

Pasidalinti šiuo straipsniu: