Ar žinojote, kad žmogaus sveikata, energija, net jaunystės eliksyras ar atsakas į stresą slypi mikrobiotoje?

Pastaraisiais metais šiam atskiram organui skiriama daug straipsnių ir tyrimų, o jų išvados skelbia, kad mikrobiotos disbalansas arba disbiozė siejama su daugeliu ligų bei lemia žmogaus savijautą: ne tik fizinę, bet ir psichinę.

Mokslinio termino „disbiozė“ etiologija iš tikrųjų labai paprasta. Graikų kalboje priešdėlis „dis“ reiškia neigimą, priešingumą, o žodis „bios“ – sąsają su gyvenimu, gyvybe. Kitaip sakant, disbiozė yra būklė „prieš gyvenimą“. Specialistai disbiozę apibūdina kaip subtilios pusiausvyros tarp milijardų mikroorganizmų, sudarančių mikrobiotą, sutrikimą, jų savybių ir sudėties išsiderinimą, kuris neigiamai atsiliepia žmogaus sveikatai.

Dėmesio centre – žarnyno mikrobiota

Žmogaus mikrobiota – vieninga ekosistema, kurią sudaro mikroorganizmų visuma. Nors daugiausia – 70 proc. – mikroorganizmų yra žarnyne, tačiau jų yra ir ant odos, burnoje, plaučiuose, lytiniuose organuose. Svarbu, kad visos žmogaus mikrobiotos yra susijusios.

Žarnyno mikrobiotą sudaro iki 1000 skirtingų mikroorganizmų rūšių:  bakterijų, grybelių ir virusų. Firmicutes (priklauso gerai žinomos „gerosios“ bakterijos, laktobakterijos) ir Bacteroidetes grupės mikrobai kartu sudaro 70–90 proc. žarnyno bakterijų bendruomenės. Mikrobiotoje taip pat yra teigiamu poveikiu pasižyminčios bifidobakterijos. Taip pat yra ir mikroorganizmų, kurie gali susargdinti. Tai patogeninės ar potencialiai patogeninės bakterijos, pvz., stafilokokai, streptokokai. Šie mikroorganizmai nėra pavojingi, kol jų nėra daug. 

Unikalus žmogus, unikali ir jo mikrobiota

Kiekvieno žmogaus mikrobiota unikali, tad unikali yra ir disbiozė. Mokslininkai nustatė, kad nors kiekvieno žmogaus žarnyne gyvena panašūs, žmogui būdingi mikroorganizmai, tačiau kiekvienas mūsų yra unikalus, ir kiekvieno mikrobiota yra skirtinga. Jos kokybinę ir kiekybinę įvairovę, santykį tarp „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų lemia daug veiksnių. Visų pirma, tam įtakos turi genai, gimimo būdas ir mikroorganizmai, kurie kolonizavo mūsų kūną pirmaisiais gyvenimo metais. Taip pat ji priklauso nuo mitybos, persirgtų ligų, vaistų vartojimo. Be to, mikrobiota nėra pastovi. Ji gali keistis atsižvelgiant į amžių, naujai atsiradusias ligas, stresą ir dietą, gyvenamąją vietą.  Mokslininkai įsitikinę, kad kiekvieno žmogaus mikrobiota yra nepakartojama, kaip pirštų antspaudai. Kartu tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų patiria savo specifinę disbiozę.

Subalansuotos mikrobiotos nauda ir vaidmuo

Kai mikrobiota yra subalansuota, ji darniai bendradarbiauja su mūsų organizmu ir jo mikrobų bendruomene. Organizmo ryšys su milijardų mikrobiotos mikroorganizmų yra abipusiai naudingas ir kiekvienas iš jų turi savo vaidmenį. Organizmas aprūpina mikroorganizmus „maistu ir stogu“, o pastarieji atlieka daugybę svarbių funkcijų: dalyvauja virškinimo procese, padeda įsisavinti maistines medžiagas, užtikrina žarnyno sienelių nepralaidumą, kovoja su nepageidaujamais mikrobais, daro didelę įtaką imuninės sistemos stiprybei.

Kas sukelia disbiozę?

Kaip rodo moksliniai tyrimai, disbiozė atsiranda dėl daugelio skirtingų ir dažnai tarpusavyje susijusių veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į keletą grupių. Pirma, tai veiksniai, susiję su pačiu žmogumi:

• genetika;
• amžius;
• ligos ir traumos;
• vaistų (antibiotikų, priešuždegiminių, kt.) vartojimas.

Antra grupė – tai  su žmogaus aplinka susiję veiksniai:

• infekcijos;
• gyvenimo būdas: nesubalansuota mityba ar mitybos pokyčiai, stresas, rūkymas, prasta higiena ir kt.;
• tarša.

Disbiozė nustatoma, kaip stebimas vienas ar daugiau iš šių reiškinių:

• reikšmingas pagrindinių bakterijų kolonijų proporcijų pokytis, ypač laktobakterijų ir bifidobakterijų praradimas;
• naudingų mikroorganizmų, kurie paprastai gyvena mūsų mikrobiotoje, sumažėjimas arba visiškas jų praradimas;
• mikrobiotoje aptinkamų mikroorganizmų įvairovės (mažiau skirtingų rūšių) sumažėjimas;
• potencialiai patogeniškų mikroorganizmų augimas.

Visa tai lemia, kad mikrobiota susilpnėja ir „blogosios“ bakterijos užgožia „gerąsias“. Mikrobiotai tampa sunkiau apsaugoti organizmą nuo patogenų atakų ir atlikti pagrindinius su mūsų sveikata ir gerove susijusius vaidmenis.

Disbiozė: ligos priežastis ar pasekmė?

Mikrobiota  yra „atspari“: paprastai po disbiozės epizodo mikrobiota sugeba natūraliai atkurti pradinę pusiausvyrą (nors jos sudėtis niekada nebus lygiai tokia pati kaip anksčiau). Tačiau mikrobų pusiausvyros subalansavimas gali ir užtrukti. Pavyzdžiui, net ir suaugusiam žmogui po antibiotikų vartojimo mikrobiotai atstatyti gali prireikti šešių mėnesių. Galiausiai disbiozė gali sukelti užsitęsusį disbalansą, kuris išliks ilgai, o mikrobiota niekada nebus tinkamai subalansuota be žmogaus pagalbos.

Šiandien moksliniai tyrimai įrodė, kad plačiausiai ištirtos mikrobiotos – žarnyno – ir kitų mikrobiotų, tokių kaip makšties, odos ir plaučių, disbiozė yra susijusi su įvairiomis ligomis: virškinimo sistemos, alerginėmis, odos, kvėpavimo takų, autoimuninėmis ir kitomis. Kaupiami įrodymai, kad mikrobiota daro įtaką psichikos ir nervų sveikatai, smegenų veiklai.

Mokslininkai iškėlė klausimą: „Disbiozė sukelia ligą ar liga disbiozę?“ Pasak tyrėjų, atsakymas vis dar nėra aiškus. Tačiau šiuo metu atliekama daugybė tyrimų, kurie turėtų praplėsti žinias apie mikroorganizmų pasaulį ir žmogaus santykį su juo. Dar 2019 m. mokslininkai pradėjo platų mokslinių tyrimų projektą Homo symbiosus, kurio tikslas – išsiaiškinti šios problemos esmę ir geriau suprasti, kodėl ir kaip tiek daug lėtinių ligų yra susijusios su žarnyno disbioze. Tyrėjų hipotezė  – kad žarnyno disbiozė, mikrobų augimas, uždegimas ir žarnyno sienelių pralaidumas – susiję ir vienas kitą palankantys procesai.

Atkurti mikrobiotą = atkurti sveikatą?

Jau aišku, kad žmogaus mikrobiota vaidina didžiulį vaidmenį, kai kalbama apie įvairių ligų, netgi tokių kaip diabetas ar autoimuninės sistemos ligos išsivystymą. Todėl subalansuota mikrobiota yra geros mūsų savijautos raktas. Ir čia didžiulę reikšmę vaidina probiotikai. Todėl rekomenduojama klausti šeimos gydytojo ar dietologo patarimo, pasiaiškinti, kokie maisto produktai turės teigiamą ar žalingą poveikį būtent Jums. Žinoma, kad žarnyno mikrobiotos normalizavimosi procesą gali paskatinti probiotikai – gyvi mikroorganizmai, kurie yra naudingi žmogaus sveikatai, vartojant juos tinkamais kiekiais. Esant disbiozei, probiotikai ne tik „pavaduoja“ prarastas gerąsias bakterijas, bet ir padeda atkurti jų balansą. Taip pat reikėtų nepamiršti vartoti pakankamai probiotikų maisto – prebiotikų. Kai žarnyne pakankamai prebiotikų, klesti ir jame esančios „gerosios“ bakterijos arba probiotikai. Svarbu žinoti, kas mikrobiotai kenkia ir daro neigiamą įtaką ir kada mikrobiotos atkūrimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys:

• Antibiotikai. Jų negalima vartoti savavališkai. Antibiotikai išnaikina patogeninius mikrobus, atsakingus už infekciją, tačiau taip pat gali sunaikinti tam tikras naudingas bakterijas mikrobiotoje, todėl vystosi disbiozė.
• Infekcijos. Sergant tokiomis infekcijomis kaip virusinis gastroenteritas ar salmonelių sukeltas apsinuodijimas maistu, patogeniniai ir agresyvūs mikrobai patenka į mikrobiotą. Jie atsiranda ne iš pačios mikrobiotos, o patenka į ją iš išorės, pavyzdžiui, per neplautas rankas ar užterštą maistą. Šios infekcijos pažadina stiprią imuninės sistemos reakciją, žarnyno uždegimą ir viduriavimą. Visa tai sukelia staigų žarnyno mikrobiotos disbalansą. Be to, šie mikrobai gali paskatinti kitų potencialiai patogeniškų bakterijų, jau esančių mikrobiotoje, augimą. Todėl rekomenduojama paisyti higienos, stengtis „nepasigauti“ infekcijų.
• Dieta. Tinkama mityba – būdas subalansuoti mikrobiotą. Maisto sudėtis veikia mikrobiotą visą mūsų gyvenimą. Bet kokie staigūs kokybiniai ir kiekybiniai mitybos pokyčiai gali sukelti disbiozę. Jie gali būti trumpalaikiai ir sukelti tik laikinus mikrobiotos pokyčius. Tačiau gali užsitęsti ir lemti ilgalaikius virškinimo trakto ekosistemos pokyčius ir tapti disbiozės išsivystymo veiksniu. Tyrimai rodo, kad vakarietiškos dietos, kuriose gausu riebalų, cukrų ir baltymų, didina žarnyno imlumą disbiozei, o vaisiuose ir daržovėse esantis gausus skaidulinių medžiagų kiekis priešingai – skatina „gerųjų“ bakterijų veiklą ir gali apsaugoti nuo disbiozės.
• Sportas. Reguliarus judėjimas, geras miegas, streso vengimas, žalingų įpročių atsisakymas – taip pat padės palaikyti tinkamą mikrobiotos pusiausvyrą.

Šaltinis:

https://www.biocodexmicrobiotainstitute.com

Reklamos parengimo data: 2023. 01.23 ID 111444913

Reklamą parengė farmacijos kompanija UAB „Biocodex“