Ar visada galima ir reikia nustatyti viduriavimo priežastis?

Viduriavimas dažniausiai siejamas su bakterijomis, virusais, apsinuodijimu maistu ar tam tikromis ligomis. Tačiau neretai viduriuojama ir be aiškių priežasčių. Ar visada būtina nustatyti viduriavimo priežastį? Kaip padėti savo organizmui?

Pagrindinės viduriavimo priežastys

Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia virusai. Rečiau infekcinės kilmės viduriavimą sukelia bakterijos, pirmuonys, kirminai *(Kapikian AZ. Rotaviruses, Noroviruses and other Gastrointestinal viruses). Neinfekcinį viduriavimą gali sukelti apsinuodijimas maistu. Tada toksinai, dirginantys virškinamąjį traktą, užvalgius nekokybiško, nebetinkamo vartoti ar termiškai netinkamai apdoroto maisto, išprovokuoja viduriavimą. Alergiją sukeliantys maisto produktai, pavyzdžiui, pienas, braškės, kiaušiniai, šokoladas ir kt., gausus alkoholio vartojimas, antibiotikai, stresas taip pat gali būti viduriavimo priežastis. Beje, žmonės dažniausiai tiesiogiai to nesieja su viduriavimu, todėl iš karto gali ir nesuprasti, kad viduriuojama dėl riebesnio maisto ar įtemptos situacijos darbe.

Neinfekcinio viduriavimo priežastis gali būti funkciniai žarnyno veiklos sutrikimai – dirgliosios žarnos sindromas ar funkcinis viduriavimas (be aiškios priežasties). Taip pat neinfekcinį viduriavimą gali sukelti virškinamojo trakto ligos – opinis kolitas, celiakija (gliuteno netoleravimas). Šios ligos sukelia lėtinį, nuolat atsinaujinantį viduriavimą, reikalaujantį nuoseklaus gydymo.

Žarnyno disbiozė – itin dažna viduriavimo priežastis

Kalbant apie viduriavimą, visada kalbama apie disbiozę – žarnyno mikrobiotos sudėties ir savybių pasikeitimą, kas dažnai nutinka vartojant antibiotikus.

Mūsų žarnyno mikrobiota apsaugo organizmą nuo virusų ir bakterijų patekimo į organizmą, padeda palaikyti imuninę sistemą, dalyvauja šalinant kenksmingas medžiagas. Subalansuota mikrobiota užtikrina normalų virškinimą ir sklandžią žarnyno veiklą.

Viduriuojant keičiasi mikrobiotos kokybinė ir kiekybinė sudėtis – įsivyrauja patogeninės bakterijos, nukenčia organizmo apsauginė imuninė funkcija, sutrinka virškinimas. Esant disbiozei, didėja žarnyno sienelių pralaidumas, intoksikacijos, uždegimo rizika. Disbiozė gali būti ir viduriavimo priežastis, ir jo pasekmė, nes, padažnėjus tuštinimuisi, dalis gerųjų bakterijų pasišalina iš organizmo.

Ar visada įmanoma nustatyti viduriavimo priežastį?

Ne visada lengva nustatyti, kodėl viduriuojama, nes, pavyzdžiui, maisto netoleravimas pasireiškia ne iš karto, todėl žmonėms neretai sunku suprasti tikrąsias viduriavimo priežastis. Be to, viduriavimas gali būti ir funkcinis – kada priežastis nėra aiški.

Jeigu suaugęs asmuo, išgėręs per daug magnio papildų ar užvalgęs daugiau riebaus maisto, vieną ar du kartus pasituština dažniau ir skystesnės konsistencijos išmatomis, paprastai tai nebūna susiję su liga ir nesukelia didelių sveikatos sutrikimų. Tačiau jeigu žmogus ir toliau viduriuoja, jis turi ieškoti priežasčių, kas tai sukėlė. Viduriavimas gali būti ir ligos simptomas, ir pasekmė. Visais atvejais reikia stengtis išsiaiškinti jo priežastį.

Kaip palengvinti viduriavimą ir pagelbėti organizmui?

Gydant viduriavimą rekomenduojama gerti daug skysčių, nes būtina atkurti prarastų skysčių kiekį ir elektrolitų balansą. Taip išvengsime organizmo dehidratacijos ir nesutrikdysime gyvybiškai svarbių organų veiklos. Svarbu pasirūpinti ir tinkama žarnyno mikrobiota.

Žarnyno mikrobiotos normalizavimosi procesą gali paskatinti probiotikai. Probiotikas mieliagrybis (Saccharomyces boulardii CNCM I-745) nepakeičia natūralios žarnyno mikrobiotos, bet padeda ją atkurti *(More M., Swidsinski A. Cliin. Exp. Gastroenterol 2015). Nustojus jį vartoti, mieliagrybis pasišalina iš žarnyno maždaug po 2‑5 dienų. Jeigu per pirmąsias dvi infekcinio viduriavimo paras pradedama vartoti probiotikų, viduriavimo laikas sutrumpėja daugiau kaip parą * (More M., Swidsinski A. Cliin. Exp. Gastroenterol 2015).

Probiotikas mieliagrybis vartojamas pagalbinė priemonė ūminiam viduriavimui gydyti. Jeigu per 2 dienas savijauta nepagerėja arba net pablogėja (išmatose būna kraujo pėdsakų ar pakyla temperatūra), rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Enterol 250 mg milteliai geriamajai suspensijai. Enterol 250 mg kietosios kapsulės

Saccharomyces boulardii CNCM I-745.

Nereceptinis vaistas.

Enterol vartojamas kaip pagalbinė priemonė ūminiam viduriavimui gydyti kartu su kitais vaistais nuo viduriavimo. Kapsules nuryti užgeriant gurkšniu vandens arba atidarytos kapsulės turinį supilti į nedidelį kiekį saldinto gėrimo arba į maistą. Miltelių geriamajai suspensijai paketėlio turinį supilti į nedidelį kiekį vandens ar saldinto gėrimo, sumaišyti ir išgerti. Miltelius taip pat galima maišyti su maistu. Vaisto vartoti dar kelias paras, pasibaigus viduriavimo simptomams. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.

Reklamos teksto parengimo data: 2022.01.31 <ID96438562>

Reklamą parengė farmacijos kompanija UAB „Biocodex“