Ar gali viduriavimą sukelti žarnyno disbiozė?

Vartojant vaistus, kurių sudėtyje yra antibakterinių medžiagų, jie veikia ir normalios žarnyno mikrofloros bakterijas, yra pažeidžiama žarnyno sienelių gleivinė, taip padidėja jos jautrumas toksiniams ir patologiniams mikroorganizmams – bakterijoms.

Antibiotikų sukeltas viduriavimas dažniausiai pasireiškia gydymo metu, bet 30 % pacientų jis pasireiškia po 7–10 dienų baigus antibiotikų kursą. Apie 5–35 % atvejų po gydymo antibiotikais pastebimas šalutinis poveikis – viduriavimas. Dauguma atvejų viduriavimas vyksta gana lengva forma, retesniais atvejais – pasireiškia skysčių trūkumas organizme ir svorio sumažėjimas. Tai gali išnykti per dvi dienas po to, kai nustojama vartoti antibiotikus, tačiau gali pasireikšti ir kurį laiką po antibiotikų vartojimo, iki 8 savaičių po antibiotikų kurso.

 

Antibiotikų sukelto viduriavimo simptomai 

 

Pagrindiniai antibiotikų sukelto viduriavimo simptomai – skystos, vandeningos išmatos, viduriavimas kelis kartus per dieną, nereguliariai pasireiškiantis pilvo skausmas, kuris sumažėja pasituštinus.

Nors antibiotikų sukeltas viduriavimas pasireiškia palyginti lengva forma, kai kuriais atvejais viduriavimas gali sukelti kolitą – storosios žarnos uždegimą – kuriam būdingas pilvo skausmas, karščiavimas ir viduriavimas skystomis išmatomis su krauju.

Praktiškai po bet kurių antimikrobinių preparatų vartojimo gali pasireikšti antibiotikų sukeltas viduriavimas. Todėl labai svarbu kartu su antibiotikais taip pat vartoti probiotikus, kurie apsaugo ir atstato natūralią žarnyno mikrobiotą. Ypač veiksminga ir patogu kaip probiotiką pasirinkti mieliagrybį. Mieliagrybis yra natūraliai atsparus antibiotikams, todėl liks gyvybingas ir efektyvus antibiotikų kurso metu, kai pasirinkus bakterinį probiotikų preparatą, bakterijos gali žūti nuo to paties antibiotiko. Mieliagrybis antibiotikų sukelto viduriavimo riziką vaikams sumažina 78 %, o suaugusiesiems – 53 %.

Mieliagrybiui priskiriamos šios savybės:

  • Natūraliai atsparus antibiotikams,
  • Atsparus skrandžio rūgštims,
  • Neperduoda atsparumo antibiotikams,
  • 10 kartų didesnis už bakteriją,
  • Nekeičia normalios žarnyno mikrofloros,
  • Nekolonizuoja žarnyno.

 

 

Antibiotikų sukeliami viduriavimo rizikos veiksniai

 

Riziką susirgti antiobiotikų sukeltu viduriavimu didina:

  • plataus veikimo antibiotikų (pvz., amoksicilino arba klavulano rūgšties) vartojimas,
  • skirtingų antibiotikų vartojimas vienu metu,
  • ilgalaikis gydymas antibiotikais,
  • lėtinės virškinimo sistemos ligos,
  • pacientų amžius – didesnė rizika vyresnio amžiaus žmonėms,
  • pacientų amžius – didesnė rizika vaikams iki 6 metų,
  • nusilpęs imunitetas.
Pasidalinti šiuo straipsniu: